Aktualijos

2009.05.08
Pakeitus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą dėl ligos ar sveikatos sutrikimo pašalpų mokėjimo iš darbo atleistas asmuo ligos pašalpą gali gauti ne ilgiau kaip už 5 kalendorines ligos dienas. Tokia tvarka jau įsigaliojo nuo gegužės 1-osios. Už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą moka darbdavys. Ši pašalpa negali būti mažesnė kaip 80 proc. ir didesnė kaip 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu asmuo dirba keliose darbovietėse, ligos pašalpą už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka kiekvienas darbdavys.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš "Sodros" biudžeto. Nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) dienos mokama 40 proc., o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos - 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraėjusį kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Pavyzdžiui, asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šių metų gegužės mėnesį, ligos pašalpa bus apskaičiuojama pagal 2008 m. IV ketvirčio asmens draudžiamąsias pajamas.

Slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką, ligos pašalpa mokama iš "Sodros" biudžeto nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Tokiu atveju mokama 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa. Audinių, ląstelių ar organų donorams ligos pašalpa mokama nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos iš "Sodros" biudžeto lėšų, 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.