Aktualijos

2009.01.20
Sveikata išsunkiančiu darbu, pagaliau užsidirbusi „babkių" ir sąžiningai „atsimokiusi" vairavimo kursuose (jei ši procesą iš vis galima pavadinti „mokymusi"), mano žmonos draugė Liubaška įsigijo naują „Fiat Punto". Šį reikalą „aplaistėm", žibintus ir stiklą „nuplovėm", padangas paspardėm, signalą paspaudinėjom.
Griausmas trenkė po savaitės, kai, važiuojant iš darbo ir suskambėjus „mobiliakui", jis visas net išsipūtė nuo Liubos verksmų ir baisios žinios: mašina sudaužyta. Tarp kitko, anot Liubaškos - „suvaryta nepataisomai". Kai paklausiau, kas gi vis dėl to atsitiko konkrečiai, Liubaška mane „užmušė" savo išsireiškimu, kad net „dugno apsauga" nutrūko. Ne, aš ir jau ne vienus metus nervingai rūkau, kai visokie pseudo meistrai autoservise landžioja po mano „kregždute", tačiau turiu pripažint, niekada nesu girdėjęs apie tokia nežinomą detalę, kaip „dugno apsauga". Tačiau veidu kristi į purvą ir pasirodyti prieš Liubašką paskutiniu profanu (kas liečia autodetales) , aš negalėjau niekaip! Smalsumas nugalėjo nuovargį ir aš pažadėjau Liubaškai, jog tuoj pat atvažiuosiu „įvertint nuostolį".
Važiuodamas pro Liubaškos namą, atkreipiau dėmesį, jog jos „sagutė" (tokiu meiliu žodeliu žmonos draugė pakrikštijo savo „ratus"), atrodo dar geriau, nei prieš savaitę. Tačiau tai buvo ne vienintelis siurprizas, laukęs manęs ši vakarą... Dar kartą patvirtinusi, kad jos pamesta detale iš tikrųjų vadinasi, būtent, „dugno apsauga", apsižliumbusi blondinė atvėrė bagažinę ir man, labai jau suintriguotam, buvo suteikta teisė pasigrožėti ramiai Liubaškos mašinoje besiilsinčiu KANALIZACIJOS DANGČIU! Į mano nedrąsų klausymą, kaipgi vis dėl to atsitiko tokia nelaimė, verkianti mergina papasakojo: „Varau aš, varau, reiškia. Staiga „bac"! Tikriausia ant kažko užvažiavau. Aš – ant stabdžių. Išlipu, o šalia guli ji, dugno apsauga. Kažkokie vyrai šalia sustojo. Aš jiems pasiguodžiau, o jie pasakė, kad ši detalė yra pati svarbiausia ir be jos važinėti labai pavojinga. Padėjo detalę pakrauti į bagažinę ir patarė iškart važiuot į autoservisą (pirma juosta, įsijungus avarinį, ne didesniu, nei 40 km/h greičiu)."

Visą jos pasakojimą laikas nuo laiko sudrumsdavo mano pastangos sulaikyti laukinį juoką. Tačiau tai dar ne viskas. Visas tepaluotas autoserviso meistras, išklausęs gailią Liubaškos istoriją, pasakė, kad anie vyrai ant kelio absoliučiai teisūs, nes iš tikrųjų - nėra svarbesnės detalės, nei dugno apsauga. Tačiau šiuo metu jis suremontuoti mašinos negalįs, nes servise neturi ... klausykit atidžiai: „Kairiakrypčių varžtų 416/53-455674/546388/Bis (lapelį su varžtų numeriu geraširdis meistras Liubaškai padovanojo, kad ji, vargšelė neužmirštų). Auto detalių parduotuvės, į kurią iškart nuvyko Liubaška, pardavėjas iš pradžių truputį „apšalo", bet po to nusiramino ir rimtai pareiškė, kad TOKIUS varžtus galima gauti tik užsisakius iš anksto, po trijų mėnesių, bet ir tai nėra jokios garantijos, kad jie bus pristatyti. Per ta laiką automobilį eksploatuoti griežtai draudžiama...

VISKAS! ! ! Toliau nieko neatsimenu, nes tuo momentu man „nušoko stogas". Žvengiau taip, kad vos žarnos nesusisuko. Už toki savo elgesį, po to jau, kai papasakojau savo žmonai, buvau pavadintas „idiotu". Matyt, tik iš moteriško solidarumo...