Medicina, ligos

Gyd. Raimonda Širvytė, Mažeikių klinika "Medea". Tęsinys. Pradžia Hipertenzijos gydymas esant nutukimui
Prieš pradedant skirti tiek medikamentinį, tiek nemedikamentinį gydymą reikia įvertinti ne tik kraujospūdžio dydį bei nutukimo laipsnį, tačiau būtina nustatyti visus paciento rizikos faktorius bei gretutinius susirgimus, t. y. stratifikuoti riziką. Nuo to, kuriai rizikos grupei pacientas priskiriamas priklauso medikamentų parinkimas bei nemedikamentinio gydymo  priemonių  pritaikymas bei intensyvumas.
Pagrindiniai uždaviniai gydant arterinę hipertenziją:

1. Organų - taikinių apsauga.
   - miokardo, siekiant išvengti kairiojo skilvelio hipertrofijos, koronarinės širdies ligos, širdies nepakankamumo,
   - inkstų, siekiant išvengti inkstų funkcijos nepakankamumo,
   - smegenų, siekiant išvengti insulto.
2. Gyvenimo kokybės pagerinimas.
3. Mirštamumo ir sergamumo sumažinimas.

Nemedikamentinio arterinės hipertenzijos gydymo principai.

Jo tikslai:

• sumažinti kraujo spaudimą konkrečiam pacientui,
• sumažinti antihipertenzinių vaistų poreikį,
• gydyti kitus esamus rizikos faktorius,
• hipertenzijos ir su ja susijusių širdies ir kraujagyslių ligų pirminė prevencija populiacijoje.

Nemedikamentinio gydymo efektyvumas didžia dalimi priklauso nuo paciento motyvacijos, gydytojas šiuo atveju turi padėti pacientui tą suprasti ir išaiškinti visas galimas priemones. Tai visų pirma gyvensenos modifikavimas:

• Rūkymo metimas.
• Kūno svorio kontrolė.
• Alkoholio vartojimo apribojimas.
• Valgomosios druskos ribojimas.
• Adekvatus kalio, magnio, kalcio kiekis maiste.
• Sumažintas sočiųjų riebalų bei cholesterolio suvartojimas.
• Reguliarūs fiziniai pratimai.

Esant nutukimui labai svarbios visos nemedikamentinio gydymo priemonės, padedančios reguliuoti kūno svorį. Kai kuriose studijose nurodoma, kad net ir nedidelis 5-10% kūno svorio sumažinimas gali gana ženkliai sumažinti riziką širdies ligoms, lipidų bei gliukozės kiekį kraujyje, pasiekti geresnę arterinio kraujospūdžio kontrolę. Kai kurių studijų duomenimis, sumažinus kūno svorį vienu kilogramu, stebėtas arterinio kraujo spaudimo sumažėjimas 1,6 – 1,3 mmHg.  Nutukimas šiuo metu traktuojamas kaip lėtinė būklė, reikalaujanti ilgalaikio gydymo. Todėl rekomenduojama sudaryti individualų planą kiekvienam konkrečiam pacientui, kuriame būtų tiksliai nurodytos nemedikamentinio gydymo priemonės ir jos vykdymo apimtis bei tempai. Tik nuoseklus ir gerai parinktas, atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę, kūno svorio mažinimas gali duoti gerus ilgalaikius rezultatus. Trumpalaikis nutukimo gydymas rekomenduojamas tik siekiant sumažinti riziką prieš chirurgines intervencijas. Kai kurių ilgalaikių studijų stebėjimo duomenys rodo, kad daliai pacientų nepavyksta išlaikyti pasiekto kūno svorio, nežiūrint tolimesnių rekomendacijų prisilaikymo. To priežastis - didelis proteinų atsilaisvinimas iš riebalų ląstelių, kurie stimuliuoja sotumo centrą smegenyse. Tokiems pacientams reikalingas medikamentinis nutukimo gydymas. Literatūroje nurodomos skirtingos kūno masės indekso ribos, nuo kurių reikėtų pradėti skirti medikamentus. Kai kurių autorių  nuomone, esant kūno masės indeksui daugiau 27 – 30 ar turintiems kelis rizikos faktorius arba taikant antrines kai kurių susirgimų profilaktikos priemones. Rekomenduojamas valgomosios druskos kiekis – iki 6g parai, įskaitant gaunamą su jau paruoštais maisto produktais.

Medikamentinio hipertenzijos ir nutukimo gydymo principai.

Hipertenzijos gydymo gairėse nurodomos šešios antihipertenzinių medikamentų klasės, tačiau visada iškyla klausimas kokį medikamentą pasirinkti.
Jei tikimasi pasiekti optimalaus kraujospūdžio palaikymo dietos bei vieno medikamento pagalba, prieš jį skiriant reikia prisiminti bendrus principus:

• pradėti gydyti mažomis vaistų dozėmis, norint išvengti kuo mažesnio šalutinio poveikio;
• jei skiriant vaistą gaunamas efektas, tačiau vis dar išlieka per didelis kraujospūdis, vaisto dozę didinti iki toleruojamos arba iki šalutinių reiškinių atsiradimo;
• skirti medikamentą, veikiantį visą parą, kurį būtų patogu dozuoti ir galima išvengti “duobės-piko” fenomeno.

Gydytoja Raimonda Širvytė