Lapkričio 16 dieną minima lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena (LOPL). Greitai vystantis šiuolaikiniam mokslui, paskutiniu metu sergamumas LOPL didėja, kartu ir invalidumas, mirtingumas, didėja ir gydymo išlaidos šiai ligai gydyti. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra lėtinė progresuojanti kvėpavimo takų liga, pasireiškianti bronchų susiaurėjimu, mediciniškai vadinamu bronchų obstrukcija. Pagal mirštamumą ir sergamumą daugelyje šalių ji užima ketvirtą vietą. Kadangi susirgimų skaičius sparčiai didėja, manoma, kad greitu metu ši liga užims jau trečią vietą. Pasaulyje LOPL užima ketvirtą vietą mirčių tarpe, o Lietuvoje - penktą.
Viso pasaulyje serga apie 210 milijonų žmonių šia liga, iš kurių pusė nežino, kad serga šia liga ir nesigydo. Lietuvoje serga apie 50 tūkstančių LOPL (1,7% suaugusių populiacijos), o tyrinėtojų duomenimis sergančių yra 9,1%. Todėl daug LOPL atvejų ši liga diagnozuojama vėlai, gydymas pradedamas ligai toli pažengus, kai sunku ką padėti, kartu jau būna lydinti širdies patologija, išsivysčiusi plautinė širdis. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra lėtinė, progresuojanti kvėpavimo takų liga. Jai būdingas lėtinis oro srauto apribojimas, dusulys, kosulys, švokštimas, skrepliavimas. Laipsniškas kvėpavimo funkcijos blogėjimas sukelia fizinio aktyvumo sumažėjimą ir gyvenimo kokybės blogėjimą. Dusulys yra svarbiausias neįgalumą lemiantis LOPL simptomas. Kosčiojimas (rytinis rūkančiųjų kosulys) gali būti pirmasis susirūpinti verčiantis ligos požymis. Ligai progresuojant kvėpavimo takai siaurėja. Per susiaurėjusius kvėpavimo takus į plaučius patenka vis mažiau oro. Žmogus pradeda dusti. Iš pradžių dusulį sukelia tik fizinis krūvis, o vėliau jis dūsta ir ramybės būsenoje.
Yra įrodyta, kad pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys yra rūkymas. Plaučių ir visos kvėpavimo sistemos funkcijos, kaip ir kitos organizmo funkcijos, žmogui senstant, silpnėja. Jeigu pacientas rūko, šis procesas tampa žymiai spartesnis, tuo pačiu greičiau vystosi ir LOPL. Todėl atsisakymas rūkyti bet kuriame amžiuje sulėtina šios ligos bei plaučių funkcijos sutrikimų progresavimą.
LOPL pradžia dažnai nepastebima, ji progresuoja lėtai ir plaučių funkcija labiau sutrinka tik po 20-30 rūkymo metų. Kadangi ligos pradžioje simptomai minimalūs arba jų apskritai nėra, pacientai į gydytojus nesikreipia, o liga dažnai diagnozuojama tik vyresniame amžiuje. Rūkaliai dažnai neįvertina simptomų ir galvoja, jog tai natūralus senėjimo procesas. Tada liga jau būna gerokai pažengusi. Lėtinis kosulys ir skrepliavimas gali varginti eilę metų prieš išsivystant kvėpavimo takų susiaurėjimui. Dažniausiai liga nustatoma 40-50 metų sulaukusiems žmonėms.
Todėl būtina anksti diagnozuoti ligą. Kuo anksčiau LOPL diagnozuojama, tuo efektyvesnis gydymas. Sergant LOPL, ligoniui sunku iškvėpti orą. Įkvėpti jis gali visa krūtine, tačiau iškvepiant - dalis oro lieka plaučiuose (vystosi taip vadinami "oro spąstai"). Taip atsitinka dėl to, kad susiaurėja bronchų spindis ir išsiplečia bronchų alveolės. Ligą galima nustatyti spirometrijos tyrimu.
Spirometrijos metu yra nustatomas oro tūris, kurį pacientas gali iškvėpti bei iškvėpimo laikas. Visi kvėpavimo sutrikimų kamuojami žmonės - kosintys, skrepliuojantys, jaučiantys oro trūkumą ramybėje ar fizinio krūvio metu - turėtų išsitirti dėl galimos plaučių ligos.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra lėtinė liga. Jos gydymas tik pristabdo ligos progresavimą, sušvelnina simptomus, bet ligos visiškai išgydyti neįmanoma. Todėl šios ligos lengviau išvengti, nei ją gydyti. Svarbiausia - pakeisti žmonių požiūrį į savo sveikatą ir atsisakyti svarbiausio LOPL sukeliančio veiksnio - rūkymo.
Gydytoja pulmonologė
A. Kiudulienė
