Pastaraisiais metais ypač daug rašyta apie šildymo katilus, kurių kūrenimui naudojamas biokuras: mediena, durpės. Mediena – bene pigiausias kuras Lietuvoje šilumos energijai pagaminti. Malkomis ir pjuvenomis kūrenami šildymo katilai ypač populiarūs privačių namų kvartaluose. Deja, namų šildymas medienos atliekomis turi ir daug trūkumų, bet, kaip įrodė Lietuvos išradėjai, sukūrę kietojo kuro šildymo katilą "Žvakė", bet kokias problemas labai norint galima išspręsti.
Šildymo katilas "Žvakė"
"Katilo kūrenimas malkomis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtingas procesas, o iš tikrųjų malkų krūvoje deganti ugnis mus ir dabar klaidina, nes dažniausiai negalime racionaliai medienos dozuoti, kad šilumos energijos gautume kiek galima daugiau," - sako specialistai, papasakoję, kaip gimė novatoriškas šilumos energijos gamybos katilas "Žvakė" bei jo sukūrimo priešistorę.
Šildymo katilai. Istorija
Dar XX amžiaus pradžios rašiniuose minimi du pagrindiniai katilų kūrenimo būdai.
Pirmuoju atveju krosnis kūrenama sluoksniniu būdu, kai malkos sukraunamos ne storesniu kaip 25 centimetrų sluoksniu. Kūrenant šiuo būdu išgaunama daug šilumos energijos, tačiau krosnį reikia nuolat pakurstyti. Pradėjus gaminti šiuo principu veikiančius šilumos katilus pramoniniu būdu, nebuvo atsižvelgta į senų krosnininkų patirtį ir malkų įkrovos durelės buvo pakeltos aukštyn.
„Deja, kol įsidegdavo aukšta įkrova, katilas netekdavo daug energijos, nes pagrindinė dujų generacija ir kokybiškas degimas katile vykdavo tik apatiniame 25 centimetrų sluoksnyje. Iš apačios plūstantis anglies dvideginis tiesiog gesindavo viršuje kaistantį ir generuojantį degų dujų kurą. Nuostoliai sumažėdavo tik tada, kai malkų likdavo 20-30 centimetrų,“ - pasakojo specialistai. Jau tada ne kartą buvo bandoma katile malkas įkurti iš viršaus. Per pirmą pusvalandį malkos degdavo stulbinančiai kaloringai, bet vėliau nukritusios žarijos uždegdavo įkrovos apačią, viršus užgesdavo ir katilas tiesiog dūmydavo. Tik malkoms sudegus iki 30 centimetrų, energijos kiekis pradėdavo kilti.
Šildymo katilas "Žvakė". Dega ar smilksta?
Beveik tuo pačiu metu buvo išbandytas ir dvikameris šilumos energijos gamybos katilas. Liepsna krosnyje buvo nukreipiama į šone ar apačioje esančią degimo kamerą, siekta iš karto neįkaitinti viso kuro. Deja, įkrova neįkaisdavo tik esant intensyviam degimui. Sulėtinus degimo tempą, karštis kildavo į viršų ir įkaitindavo visas malkas: tikslas iš karto neįkaitinti visos įkrovos taip ir nebuvo pasiektas.
XX amžiaus pabaigoje, neradus geresnio metodo, šis būdas buvo pateiktas kaip naujas ir perspektyvus dujų generacijos principas. Kaip privalumas buvo akcentuojamas šaltas dūmas, tačiau jis gali atvėsti ne tik dėl didelio šilumos atėmimo ploto, bet ir dėl kitų priežasčių.
Esant atidarytai traukos reguliavimo sklendei, oras srūva greitai, nespėja sluoksniuotis, todėl didžioji jo dalis dalyvauja degimo procese. Šiuo atveju katilas veikia patenkinamai.
Deja, jei traukos reguliavimo sklendė priverta, oras spėja sluoksniuotis, randa būdų, kaip nedalyvauti degime, ir šaldo dūmą. Tokiu atveju degimo vietoje kartais pritrūksta oro, o antrinio oro srautas sustiprėja, užpūsdamas liepsną. Dėl šios priežasties dūmtraukio temperatūra nukrinta iki žemesnės padalos, nei šildymo sistemos vandens temperatūra.
„Bet tai nereiškia, kad katilo ekonomiškumas viršija 100 procentų, to nebūna,“ - pažymi „Aremiko“ specialistai.
Anot jų, norint teisingai įvertinti katilo parametrus, reikia sverti malkas ir apskaičiuoti iš jų gaunamą šilumą namuose. Tai pripažįsta ir šių dienų katilų gamintojai, kurie vis dažniau ant pagaminto katilo užrašo, jog ekonomiškumas krinta 3-4 kartus, jei katilas veikia smilkimo režimu.
Prietaiso MSI compact parodymai. Ekonomiškumas (%)
(Neiskaičiuoti nuostoliai nuo katilo paviršių į patalpą)
4,33KW - 93,6%
9,7KW - 91,1%
21,2KW - 87%
26,5KW - 86,8%
Tobulinant šilumos energijos gamybos katilus buvo išbandyti įvairiausi metodai, tačiau nebuvo bandoma įkrovą deginti ir oro srautą tiekti iš viršaus žemyn.
„Šis veikimo principas, ko gero, nebuvo išbandytas dėl vieno didelio trūkumo: degimo metu nebūtų įmanoma krosnies pakurstyti“, - spėja „Aremiko“ specialistai.
„Aremikas“ siūlo katilą "Žvakė", kuriame sėkmingai pašalinti minėti šilumos gamybos minusai. Įmonės gaminamame šildymo katile „Žvakė“ apatinės malkos negauna karščio ir ilgą laiką laukia savo eilės įkaisti ir sudegti.
„Nukritusios žarijos, iš apačios negaudamos oro, neįkuria apatinės įkrovos dalies, todėl kietojo kuro šildymo katile "Žvakė" dega tik viršutinis 10-15 centimetrų sluoksnis. Oras šildymo katile "Žvakė" tiekiamas per skirstytuvą, besileidžiantį paskui sudegančias malkas tiesiog į degimo vietą“, - "Žvakės" šildymo katilo veikimo principus aiškino „Aremiko“ specialistai.
Anot jų, šildymo katilo "Žvakė" veikimo režimas – 7-14 valandų, tačiau galima jį pratęsti.
Šiam katilui būdinga talpi šachtinė malkų talpykla, todėl būtina žinoti, kiek viena įkrova išskirs šilumos energijos ir kaip ją paskirstyti laike, bet tai visai nesudėtinga.
„Žinia, jog namo šilumos poreikis priklauso nuo jo dydžio, nuo šilumos izoliacijos, sandarumo ir kitų faktorių. Name sumontavus šildymo katilą „Žvakė“, patalpų temperatūra nustatoma termoventiliais, o cirkuliacinio vandens apytikslė temperatūra – katilo traukos reguliatoriumi“, - aiškino „Aremiko“ specialistai.
