Epilepsija - tai lėtinė centrinės nervų sistemos (CNS) liga, kuri dažniausiai pasireiškia traukuliais - nenormaliai staigiais ir labai stipriais nervinių ląstelių elektriniais iškrūviais, kurie nulemia laikiną sąmonės, elgesio, emocijų, motorikos, jutimų ar suvokimo sutrikimą. Epilepsija serga apie 50 milijonų viso pasaulio žmonių (Lietuvoje apie 23 000) tarp jų ir naujagimiai, ir pagyvenę žmonės, daug pasiekę moksle, darbe ar kūryboje, ir aiškiai protiškai atsilikusieji, paralyžiuoti ligoniai. Šia liga sirgo ir daugelis istorijoje žymių asmenybių: Petras I, Napoleonas Bonapartas, Nobelis, Julijus Cezaris, Žana d'Ark.
Epilepsijos priežastys
Epilepsijos atsiradimo priežaščių gali būti daug ir labai įvairių. Dažniausiai aiškios priepuolių priežasties nepavyksta nustatyti, tačiau yra žinoma, jog visais atvėjais tai yra labai rimtas centrinės nervų sistemos pažeidimas, kurį galėjo išprovokuoti daugybe veiksnių:
- Galvos smegenų traumos.
- Insultas.
- Įvairūs apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis.
- Galvos smegenų uždegimas, augliai.
- Paveldėjimas (manoma, kad apie 40 proc. ligonių turi bent vieną giminaitį, kuris taip pat serga šia liga).
- Stresas
Epilepsijos simptomai
Atskiros smegenų sritys yra atsakingos už atskirų kūno dalių kontroliavimą, todėl epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs. Priklausomai nuo pakenktos smegenų vietos priklauso ir simptomai epilepsijo priepuolio metu, tačiau tam pačiam žmogui būdinga ta pati priepuolio rūšis. Epilepsijos priepuolio metu žmogus atlieka daugelį veiksmų, kurių jis negali kontroliuoti, tai gali būti:
- Seilėtekis.
- Orientacijos sutrikimas.
- Regos laukų iškraipymas.
- Kurios nors kūno dalies nutirpimas.
- Girdimi įvairūs garsai, kurių negirdi kiti.
- Mirgėjimas akyse ar spalvoti ratilai.
- Traukuliai veide, visame kūne.
- Sąmonės netekimas.
- Išprakaitavimas bei paraudimas.
- Pykinimas.
- Iš burnos besiveržiančios putos.
- Staigus raumenų suglebimas.
- Nekontroliuojami, bet valingą veiksmą primenantys veiksmai (graibymas, čiupinėjimas, betikslis ėjimas, niurnėjimas, čepsėjimas, rijimas, gokčiojimas, spardymasis ir kt.).
- Keistas užsisvajojimas, kurio metu pašaukus ligonį jis nereaguoja.
- Miokloniniai traukuliai - trumpi, žaibiški viso kūno ar jo dalių trūktelėjimai. Primena išgąstingą krūptelėjimą, gūžtelėjimą pečiais, spyrį. Miokloniniai traukuliai trunka labai trumpai.
- Absansai - sutrinka sąmonė, paprastai žmogus atrodo lyg užsisvajojęs, staiga pašauktas nereaguoja, o atsipeikėjęs neatmena, kas buvo priepuolio metu. Šie traukuliai trunka vos kelais sekundes.
- Atoniniai traukuliai - tai kaip ir mioklonijos, yra staigūs ir gali baigtis netikėtu griuvimu bei kūno sumušimu. Atoninių priepuolių metu raumenys staiga suglemba ir negali išlaikyti kūno padėties. Kartais atonija (suglebimas) apima tik sprando raumenis, tuomet paciento galva staiga linkteli žemyn, stukteldama į stalą ar kitą priešais esantį objektą. Jei suglemba liemens ar kojų raumenys, pacientas linkteli visu kūnu arba klupteli. Atoniniai priepuoliai dažnai esti kartu su mioklonijomis ar toniniais priepuoliais.
- Toniniai traukuliai - tai patys intensyviausia traukuliai, kurių metu kelioms sekundėms įsitempia kai kurie ar visi kūno raumenys, jie tarsi sukietėja tam tikroje pozoje - susirietus, išsitempus ar pakėlus rankas ir susigūžus. Toninių priepuolių ištiktojo akys dažnai krypsta aukštyn, veidas truputį pamėlsta, nes dėl raumenų spazmo trumpam sustoja kvėpavimas. Toniniai priepuoliai paprastai trumpi, kvėpavimas ir veido spalva greitai tampa normalūs.
Epilepsijos gydymas
Šios ligos gydymo pagrindinis tikslas yra sukontroliuoti priepuolius. Pirmiausia, epilepsijos gydymas pradedamas skiriant ligoniui tinkamus vaistus ir palaipsniui didinant jų dozę. Vaistais gydomos visos epilepsijos formos neatsižvelgiant į priepuolių pobūdį bei ligos formą. Tačiau svarbiausia, jog epilepsijos gydymas turi būti nepertraukiamas ir reguliarus, o dozės reguliuojamos pagal efektą bei šalutinius poveikius. Net ir nesikartojant priepuoliams vis tiek gydymas tęsiamas dar 3 - 5 metus. Staiga nutraukus vaisto vartojimą dažnai atsinaujina epilepsijos priepuoliai. Jei medikamentai nepadeda, turi būti svarstoma chirurginės intervencijos galimybė. Jų metu bandoma pašalinama smegenų sritis, atsakinga už epilepsijos priepuolius. Nors daugumai pacientų ir toliau reikia vartoti antiepilepsinius vaistus, sumažėja jų dozės. Operacija dažniausiai atliekama , kai traukuliai kyla mažoje, griežtai apibrėžtoje smegenų srityje.
Visgi chirurginis gydymas gali būti taikomas nevisiems pacientams. Dar viena iš gydymo galimybių yra stambaus nervo (nervus vagus) stimuliacija. Ji taikoma, kai antiepileptiniai vaistai neefektyvūs ar pasireiškia jų šalutinis poveikis. Stimuliatorius implantuojamas po raktikauliu, jo laidai apvyniojami apie nervą ir taip tam tikru režimu stimuliatorius siunčia impulsus į stimuliuoja nervą. Nėra aišku, kaip šio nervo stimuliacija slopina traukulius, tačiau žinoma, kad ji gali sumažinti traukulių dažni nuo 20 iki 40 %.
Epilepsijos komplikacijos
Priepuolio metu galimas galvos sutrenkimas, (pvz. kritimas netikėtai praradus sąmonę), liežuvio prikandimas, raumenų plyšimas. Taip pat labai pavojinga vadinamoji epilepsinė būklė, kuri diagnozuojama, kai priepuoliai trunka ilgiau nei 30 minučių, tarp kurių ligonis neatgauna sąmonės. Ši būklė pavojinga gyvybei.
Patarimai sergantiems epilepsija:
- Nevartokite alkoholio ar kitų svaigalų.
- Venkite mirgančių šviesų.
- Maitinkitės reguliariai, saugokitės infekcijų.
- Gydytojo paskirtus vaistus vartokite reguliariai. Jokiu būdu patys nenutraukite gydymo, net jei priepuoliai nebesikartoja.
- Venkite didelių žmonių susibūrimų.
- Stenkitės pažinti savo organizmą - tik pajutę artėjantį priepolį atsisėskite ant žemės (tokiu būdu nesusižeisite, jei netikėtai prarastumėte sąmonę), baikite pereiti gatvę ar įspėkite artimuosius.
- Televizorių žiūrėkite kuo didesniu (3-5 m) atstumu ir saikingai, kanalus perjungti distancinio valdymo pulteliu, naudotis 100 Hz TV ekranu ar kokybišku kompiuteriu su skystųjų kristalų ekranu, sumažinti ekrano kontrastingumą.
- Nedirbkite aukštyje, šalia ugnies ar su besisukančiais mechanizmais.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą epilepsija sergančiam žmogui?
- Atlaisvinkite ligoniui drabužius, paverskite jį ant šono, po galva padėti minkštą daiktą bei patraukite galinčius sužaloti daiktus.
- Jokiu būdu nieko nekišti ligoniui į burną (liežuvio priakandimas - ne tokia baisi trauma, palyginus su tuo, kas gali įvykti ligoniui užspringus (pvz. vaistais).
- Nesistenkite slopinti traukulių, daryti dirbtinio kvėpavimo, krūtinės paspaudimų – tai gali tik pakenkti.
- Kvieskite greitąją pagalbą, atvykę gydytojai suleis ligoniui tam tikrus vaistus, padėsiančius nuslopinti traukulius.
