Šešiolikos sluoksnių kompiuterinės tomografijos aparatu - KT Activion 16 (Toshiba, Japonija) greitai ir tiksliai nustatomi įvairūs susirgimai: galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, įvairių traumų sukelti pakitimai, įgimta ir įgyta stuburo patologija, vidaus organų būklė, ankstyvų stadijų vidaus organų navikai ir jų išplitimas (metastazės), kraujagyslių patologija, plaučių, kaulų ir daugelio kitų organų ligos.
Kompiuterinės tomografijos aparatu tyrimas atliekamas greitai – per 1–2 min. (kitais aparatais atliekami tyrimai užtrunka 10–15 min.). Greitis ypač svarbus diagnozuojant smegenų infarktą, patyrus galvos traumą. Be to, tyrimus kompiuterinės tomografijos aparatu galima atlikti ir tada, kai paciento būklė labai sunki, jis nesąmoningas arba prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų.
Aparate Activion 16 įdiegta speciali pacientų saugos programa, kuri sumažina tiriamojo apšvitą, palyginti su įprastais KT.
Kompiuterinė tomografija – pirmaeilis tyrimas, kai būtina ištirti labai greitai, kai pacientas nesąmoningas arba prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų, kai dėl kontraindikacijų negalima atlikti MRT.
Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimu suaugusiesiems ir vaikams galima nustatyti atskirų organų būklę ir diagnozuoti šias ligas:
Galvos, kaklo ir stuburo:
• ūmius galvos ir nugaros smegenų išeminius (dėl nepakankamo aprūpinimo krauju) bei hemoraginius (dėl kraujo išsiliejimo iš trūkusių kraujagyslių) sutrikimus;
• galvos ir nugaros smegenų auglius ir auglių metastazes;
• galvos smegenų pūlinius, parazitines ligas;
• galvos ir nugaros smegenų traumas;
• degeneracines galvos smegenų ligas;
• siringomieliją;
• demielinizuojamąsias centrinės nervų sistemos ligas;
• intrakranijinę hipertenziją (padidėjusį galvos kraujagyslių spaudimą) ir hidrocefaliją (galvos smegenų vandenį);
• nepiktybinius ir piktybinius akiduobių ir akies obuolio auglius;
• kraujagyslių anomalijas;
• slankstelių ir jų diskų degeneracines ligas bei išvaržas;
• pooperacinius galvos ir stuburo pakitimus;
• lėtinius sinusitus;
• ausų, nosies, ryklės, gerklų auglius ir kt.
Krūtinės ląstos:
• įvairias plaučių, tarpuplaučio, širdies ir stambiųjų kraujagyslių anomalijas;
• plaučių, tarpuplaučio, širdies, krūtinės ląstos sienos nepiktybinius ir piktybinius auglius bei metastazes;
• plaučių oringumo pakitimus;
• plaučių uždegimines ligas: pneumonijas, abscesus (pūlinius), gangreną ir kt.;
• plaučių fibrozę, sklerozę, bronchektazes;
• intersticines plaučių ligas (idiopatinę plaučių fibrozę, sarkoidozę, histiocitozę X, limfangiomatozę, pneumokoniozę ir kt.);
• plaučių arterijų trombembolijas;
• plaučių traumas;
• pleuritus (krūtinplėvės uždegimus), pleuros empiemą;
• pleuros (krūtinplėvės) nepiktybinius ir piktybinius navikus bei metastazes;
• tarpuplaučio limfmazgių padidėjimą dėl uždegimų, metastazių;
• piktybines limfomas;
• įvairius tarpuplaučio pakitimus: auglius, strumą, cistas ir kt.;
• ūmų ir lėtinį mediastinitą (tarpuplaučio uždegimą);
• tarpuplaučio traumas: pneumomediastinumą, tarpuplaučio hematomą, emfizemą;
• tarpuplaučio kraujagyslinius procesus: krūtinės aortos aneurizmas, disekacijas, plaučių arterijų aneurizmas, venų šsiplėtimus;
• įgimtas ir įgytas širdies ydas, kardiomiopatijas, koronarines širdies ligas;
• stemplės uždegiminius pakitimus, divertikulus, venų išsiplėtimą, navikus.
Pilvo ir dubens organų:
• mezenterinę išemiją (nepakankamą žarnyno kraujagyslių aprūpinimą krauju);
• kepenų cistas, uždegiminius pakitimus, nepiktybinius ir piktybinius auglius, limfomos manifestaciją kepenyse, traumas, kraujagyslių pakitimus;
• tulžies pūslės uždegiminius pakitimus, akmenligę, auglius, biliarinę obstrukciją (tulžies latakėlių užsikimšimą), bendrojo tulžies latako cistas, pooperacinius pakitimus;
• kasos uždegimus, akmenis, cistas, piktybinius ir nepiktybinius auglius, traumas;
• ascitą (skysčio kauplonpimąsi pilvaplėvės ertmėje), peritonitą (pilvaplėvės uždegimą), pilvaplėvės abscesą (pūlinį), kraujavimus į pilvo ertmę, pirminius auglius, metastazes;
• inkstų cistinius pakitimus, auglius, metastazes inkstuose, ūmų ir lėtinį pielonefritą, inkstų abscesą, tuberkuliozę, inkstų pakitimus po transplantacijos, inkstų traumas, anomalijas ir kt.;
• antinksčių hiperplaziją (išvešėjimą) ir auglius, metastazes, cistas, hemoragijas, uždegimus, hipoplaziją (atrofiją);
• šlapimo pūslės padėties pakitimus, anomalijas, uždegimus, nepiktybinius ir piktybinius auglius;
• prostatos cistas, hiperplazijas, adenomas, piktybinius auglius;
• gimdos uždegimus, nepiktybinius ir piktybinius auglius, auglių recidyvus;
• adneksitus (kiaušintakių ir kiaušidžių uždegimus), kiaušidžių cistas, auglius.
Kaulų ir sąnarių:
• įvairias anomalijas;
• traumas, kraujo išsiliejimus;
• uždegimines ligas;
• piktybinius ir nepiktybinius auglius, metastazes;
• pooperacinius pakitimus;
• auglių recidyvus.
Šlapimo ir lytinių organų:
• inkstų cistas, akmenligę;
• įvairias anomalijas;
• uždegimines ligas;
• šlapimo pūslės, šlapimtakių, prostatos, gimdos, kiaušidžių patologiją;
• traumas;
• kraujagyslių pakitimus;
• tuberkuliozę.
Kraujagyslių:
• galvos smegenų stambiųjų arterijų būklę;
• pagrindinių kaklo kraujagyslių būklę;
• aortos krūtininės dalies kraujagyslių pakitimus;
• pilvo aortos ir jos stambiųjų šakų būklę;
• inkstų arterijų būklę;
• klubinių arterijų pakitimus.
Kraujagyslių KT tyrimas atliekamas suleidus pacientui į atitinkamas kraujagysles kontrastinę medžiagą.
Rentgeno tyrimai
Rentgenografijos tyrimai naudojami daugelio organų ir organizmo sistemų būklei bei funkcionalumui tirti. Rentgeno tyrimais tikrinama plaučių, kaulų ir sąnarių būklė, diagnozuojami jų pakitimai. Šie tyrimai nepakeičiami nustatant kaulų lūžius, įskilimus, išnirimus.
Mamografiniai tyrimai
Mamografija – krūtų rentgeno tyrimas, padedantis gydytojui mamologui diagnozuoti įvairias krūtų ligas (cistas, gerybinius auglius, pūlinius, mastitus ir kt.), ankstyvuosius krūtų audinio gerybinius ir piktybinius pakitimus.
Medea diagnostikos centre vykdoma atrankinė patikros dėl krūties vėžio programa.
Echoskopijos tyrimai
Echoskopija – tai vidaus organų, skydliaukės, odos ir poodžio darinių, sąnarių, akių, kraujotakos sistemos tyrimas ultragarso spinduliais. Šie spinduliai nekenksmingi žmogui. Ultragarsu gali būti atliekama ankstyva nėštumo diagnostika. Nėštumo metu vaisius gimdoje ultragarsu tiriamas įprastai 2-3 kartus. Ultragarso spinduliais gali būti atlikta biopsija – paimtas gabalėlis audinio ištyrimui. Šiam tyrimui atlikti echoskopo specialaus daviklio spindulys nukreipiamas į tą vietą, kur reikia paimti audinio gabalėlį – atliekama automatinė biopsija. Taip pat ultragarsu atliekama skydliaukės mazginių struktūrų punkcinė biopsija, reikalinga diferencinei diagnozei nustatyti dėl galimos vėžio ligos.
Panašus principas taikomas atliekant ultragarsinę krūties darinio biopsiją. Jei krūtyse yra susidariusi cista, ištraukiamas jos turinys ir sudaromos sąlygos cistos subliūškimui.
Pilvo organų echoskopijos tyrimu chirurgai nustato šių organų būklę ir patologinius pakitimus:
• kepenų (cistos, augliai ir metastazės, kepenų struktūros ir dydžio pokyčiai ir kt.), nustatoma vartų venos patologija;
• tulžies pūslės ir latakų (tulžies pūslės ir latakų dariniai, latakų skersmens ir formos pokyčiai, tulžies pūslės uždegimas ir kt.);
• tulžies pūslės motorinė funkcija (dažniau vaikams);
• kasos, blužnies patologija;
• pilvo aortos patologija.
Šlapimo gamybos ir išskyrimo, lytinių organų, inkstų echoskopijos tyrimu nustatoma šių organų būklė ir patologiniai pakitimai:
• sėklidžių patologija;
• kraujotakos varpos kraujagyslėmis būklė;
• prostatos (prostatos gerybinė hiperplazija, adenoma, vėžys) patologija;
• inkstų (cistos, augliai, hidronefrozė, inkstų padėties ir dydžio anomalijos ir kt.) patologija;
• kraujotakos inkstų kraujagyslėse būklė (dažnai susiaurėjusios inkstų kraujagyslės yra arterinės hipertenzijos priežastis);
• šlapimo pūslės patologija;
• moteriškų lytinių organų (gimdos, kiaušidžių, kiaušintakių) būklė.
Krūtų echoskopiniu tyrimu nustatoma mastopatija, cistos, augliai.
Sąnarių echoskopiniu tyrimu nustatoma sausgyslių, raiščių būklė, sąnarių ligos, įvertinama, ar juose nėra susikaupę skysčio.
