Oda, odos ligos, vitaminai odai

oda vitaminai odai Oda - tai pats didžiausias kūno organas, kurio plotas siekia net 1,5 - 2 kv.m.bei pats sunkiausias, kurio svoris maždaug 3 - 4 kg. Žmonių oda yra sudaryta iš skirtingų tipų ląstelių ir sluoksnių, kurie reguliariai kinta senesnį sluoksnį pakeisdami nauju. Dėl itin glaudaus ryšio su kitais organais odoje gali atsispindėti jų veiklos sutrikimai, todėl labai svarbu rūpintis bei puoselėti savo odą, kuriai tenka iškęsti gausybę žalingų veiksnių. Kad suprastumėte, kokie gyvybiškai svarbūs procesai vyksta odoje bei kaip atsiranda daugelis odos sutrikimų, vertėtų atkreipti dėmesį ir į jos sandara.

Odos sandara

Epidermis - tai viršutinis sluoksnis apsaugantis tikrąją odą (dermą) nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Epidermyje nėra kraujagyslių, todėl jį maitina limfa, tekanti pro bazalinę membraną. Epidermį sudaro:

  • Raginis sluoksnis (stratum corneum), kuris patikimai saugo organizmą nuo neigiamų aplinkos veiksnių ir neleidžia išgaruoti drėgmei.
  • Blizgusis sluoksnis (stratum lucidum) - tai tarsi siena tarp negyvų ir gyvų odos ląstelių.
  • Grūdėtasis sluoksnis (stratum granulosum) - jame vyksta ląstelių suragėjimo procesas.
  • Dygliuotasis sluoksnis (stratum spinosum) - čia per tarpląstelinius plyšius vyksta maisto medžiagų pernaša.
  • Bazalinis sluoksnis (stratum basale) - ląstelių sluoksnis, kur ląstelės energingai dalijasi. Bėgant metams, vykstant hormonų pokyčiams, patologiniams procesams, dalijimasis lėtėja. Tuomet sumažėja elastingumas ir atsiranda raukšlių. Šiame sluoksnyje yra melanino, kuris nulemia odos atspalvį.

Derma (tikroji oda) - tai jungiamasis audinys, kuriame yra kraujagyslių, imuninių ląstelių, prakaito liaukų, plauko - riebalinės liaukos folikulų, sensorinių receptorių, perduodančių skausmo, spaudimo ir temperatūros jutimus. Pagrindinės dermos sudedamosios medžiagos yra kolageninės ir elastinės skaidulos, kurios užtikrina odos stiprumą, elastingumą ir lankstumą.

Hipoderma - tai poodinis ląstelynas, jungiamojo audinio tinklas, pro kurį praeina kraujagyslės, nervai, o tarpai užpildyti riebalinėmis ląstelėmis. Riebalinis sluoksnis atlieka šilumos reguliavimo funkcijas, yra maisto medžiagų sandėlys.

Pagrindinės odos atliekamos funkcijos:

  • Saugo kūną nuo sužeidimų.
  • Nepraleidžia mikroorganizmų.
  • Neleidžia kūnui prarasti per daug vandens.
  • Padeda justi prisilietimą, skausmą, temperatūrą ir spaudimą.
  • Padeda palaikyti pastovią kūno temperatūtą.
  • Gamina D vitaminą.

Dažniausiai pasitaikančios odos ligos

Žvynelinė (psoriazė)

Žvynelinė (psoriazė) - tai lėtinė uždegiminė, pasikartojanti odos liga sunkiais atvėjais galinti pažeisti net nagus bei sąnarius. Jos atsiradima įtakoja paviršinės odos ląstelės, kurios pradeda pernelyg greitai daugintis. Galimos žvynelinės ligos priežastys:

  • manoma, kad žvynelinę (psoriazę) gali sukelti infekcija (ypač viršutinių kvėpavimo takų);
  • per gausus alkoholio vartojimas, rūkymas, nesveikas, riebus maistas;
  • kai kurie vaistai (depresijos, širdies ir kraujagyslių ligų gydymui);
  • ultravioletiniu spindulių poveikis;
  • emocinė įtampa, stresas;
  • mechaniniai odos sudirginimai (trynimas, traumos, įvairūs nudegimai).

Tyrimai rodo, jog didžiausią reikšmę turi paveldėjimas: daugiau nei 70 proc. ligonių paveldėjo psoriazę (žvynelinę) iš savo tėvų ar senelių.

Žvynelinės ligos (psoriazės) požymiai ir simptomai:

  • oda padengta "žvynais" - stambiomis, atšokančiomis ir besilupančiomis pleiskanomis;
  • paraudę, niežtintys odos mazgeliai ar pūslelės;
  • bėrimas;
  • nagų pažeidimai (duobutės nago paviršiuje, atšokę, balkšvai gelsvos spalvos nagų kraštai, nago sustorėjimai, maudimas, deginimas po nagais);
  • sąnarių skausmas;
  • odos degimo jausmas, niežulys.

Žvynelinės ligos eiga

Sergant psoriaze dažniausiai pažeidžiamos alkūnių, kelių, kryžkaulio sritys taip pat plaukuotoji galvos dalis. Kartais židiniai iš plaukuotosios galvos dalies išplinta į neplaukuotąją kaktos, skruostų, ausų, sprando sričių odą. Neretai pažeidiami kojų, rankų nagai.
Pažeistose vietose atsiranda nedidelis, rausvas, plokščias mazgelis, kuris pamažu didėja ir pasidengia sidabro spalvos žvyneliais-pleiskanomis. Šios plokštelės nedaug iškilusios virš odos paviršiaus, jų ribos - aiškios. Žvynelinei įsisenėjus, plokštelės sustorėja, sukietėja. Oda tampa sausa, šiurkšti, sudirgusi.

Spuogai

Spuogai - tai plauko maišelio ir riebalinės liaukos uždegimas, pasireiškiantis mazgeliais, pūlinukais, cistom, opelėm, kurie gali atsirasti ant veido, pečių, krūtinės, nugaros.

Spuogai vargina tiek vyrus, tiek moteris dažniausiai paauglystėje. Manoma, kad spuogai atsiranda dėl hormonų apykaitos sutrikimų. Kaip ir daugeliui odos ligų įtakos turi ir paveldėjimas. Subrendusioms moterims spuogai vystosi taip pat dėl padidėjusios androgenų gamybos, o ypač hormonų svyravimo menstruacijų ciklo metu. Neretai sunkiomis spuogų formomis sergančios moterys serga ir policistinių kiaušidžių sindromu (šio sindromo atveju kartu būna padidėjęs plaukuotumas, nevaisingumas, sutrikęs menstruacijų ciklas).

Spuogai gali būti kelių rūšių:

  • Komedoniniai - tai balti mazgeliai, kurie gali būti uždari ir atviri. Pastrieji lengvai išsispaudžia.
  • Pūlinėliai - tai mazgeliai, susiformavę iš susigrupavusių ir apimtų uždegimo komedoninių spuogų. Vėliau jie gali išopėti, pasidengti šašais.
  • Konglobatiniai spuogai- tai kartu su komedoniniais spuogais atsirandantys mazgeliai ir cistos, kurie linkę susilieti, išopėti, palikti didelius randus. Ši forma labai būdinga meterims, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu.

Niežai

Niežai - tai parazitinė, dažniausiai užkrečiama liga.

Niežų simptomai:

  • Niežtinti oda
  • Matomi erkių takai
  • Bėrima
  • Pūslelės
  • Kraujingi odos šašeliai

Niežų priežastys

Niežus sukelia niežinės erkės. Patekusios ant odos apvaisintos erkių patelės įsisiurbia į epidermį ir ten rausia apie 0,5 cm ilgio urvelius (niežų takus), kuriuose padeda kiaušinėlius (vidutiniškai po 2-3 per dieną ). Per kelias savaites jos padeda iki 50 kiaušinėlių ir žūva. Iš kiaušinėlių per 1 savaitę išsirita lervos, prasigraužia į odos paviršių ir per 2-3 savaites subręsta. Odos paviršiuje gyvenantys patinėliai jas apvaisina ir patelės vėl pradeda rausti urvelius. Suaugusios erkės be žmogaus organizmo ant drabužių ir patalynės išgyvena iki 4 dienų.

Karpos

Karpos - tai labai plačiai paplitusi užkrečiama odos liga. Nors karpos dažnai yra gydomos tik dėl kosmetinių priežasčių, svarbu nepamiršti, jog netinkamai gydomos karpos ilgainiui gali supiktybėti.

Karpų atsiradimo priežastys

Manoma, kad jų atsiradimui įtakos turi organizmo imuniteto nusilpimas, traumos, padidėjęs odos drėgnumas bei, žinoma, virusai. Nedidelė tikimybė užsikrėsti karpomis taip pat atsiranda naudojantis karpų turinčių žmonių daiktais.

Karpų simptomai

Užsikrėtus šia liga atsiranda apvalios, odos spalvos, šiurkščios, kartais tarpusavyje susilietusios karpos. Jose matomi vienas ar keli tamsūs taškeliai, kuriuos žmonės kartais vadina karpų sėklelėmis, tačiau iš tiesų tai yra mažos, krešuliais užkimštos kraujagyslės. Dažniausiai lokalizuojasi nugarinėje plaštakų pusėje, ant pirštų šonų ir padų, tačiau pasitaiko ir lytinių organų karpų, kurios yra viena iš dažniausių lytiniu būdu plintančių ligų.

Dilgelinė

Dilgelinė - tai viena dažniausių odos ligų, kuri pasireiškia staigiu odos ir gleivinės bėrimu, niežtinčiomis žaizdelėmis.

Dilgelinės priežastys

Maždaug 70 proc. dilgelinės atvėjų yra alerginės kilmės. Ją gali sukelti maisto produktai: riešutai, kiaušiniai, pienas, braškės taip pat vaistai (ypač penicilinas), vabzdžių nuodai. Tačiau kartais pasitaiko, kad dilgelinę sukelia infekcijos (sergant infekcine mononukleoze, raudonuke, hebatitu B, sinusitu, parazitinėmis, grybelinėmis ligomis) ar fiziniai veiksniai (šaltis, karštis, saulės spinduliai).

Dilgelinės ligos eiga

Dilgelinė retai kelia rimtesnį pavojų sveikatai, tačiau pasikartojantys jos simptomai yra sekinantys, smarkiai pabloginantys sergančiojo gyvenimo kokybę. Dilgelinė suvokiama kaip nevienalytė grupė alerginių ligų, kurioms būdinga: raudonos arba balkšvos spalvos, niežtintys, deginantys, kieti odos pakilimai (pūkšlės), panašūs į odos pokyčius nusidilginus. Jie gali būti nuo smeigtuko galvutės iki delno dydžio. Žaizdelės atsiranda greitai ir dažnai per kelias minutes ar valandas išnyksta nepalikdamos pėdsakų.

Odos nušalimai

Odos nušalimai:

  • I laipsnio - oda parausta, vėliau pabąla ir kurį laiką būna nejautri.
  • II laipsnio - oda pabąla ir patinsta. Netrukus ar po kelių dienų iškyla pūslės.
  • III laipsnio - nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, visas odos sluoksnis apmiręs. Atšildžius atsiranda kraujingų pūslių, žaizdų - tai giluminis odos pakenkimas.
  • IV laipsnio - žūva visi minkštieji audiniai.Gydoma chirurgiškai pšalinant apmirusius audinius (esant plačiam pažeidimui - amputacija).

Vitaminai odai

Vitaminas A(retinolis) - būtinas odos ir gleivinių lastelių susidarymui ir atsinaujinimui. Jis taip pat atitolina senėjimo procesus, raukšlių susidarymą, minkština odą bei apsaugo nuo odos ragėjimo.
Pagrindiniai šaltiniai - žuvų taukai, kepenys (ypač menkės, jaučio), pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai, salotos, bei abrikosai.

Vitaminas E (tokoferolis) - kaip ir vitaminas A yra antioksidantas: apsaugo ląsteles - tame tarpe ir odos ląsteles - nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, kuris pagreitina senėjimo procesą. Gilesniuose odos sluoksniuose jis skatina fermentų veiklą ir tuo pačiu medžiagų apykaitą.
Pagrindiniai šaltiniai - nerafinuotas aliejus, kiaušinio trynys, kepenys, riešutai, žirniai, pupelės, špinatai, pieno produktai.

Vitaminas C (askorbo rūgštis) - Skatina odos kraujotaką, labai svarbus kolageno, kuris atsakingas už audinių standumą.
Pagrindiniai šaltiniai - citrusiniai vaisiai, braškės, mėlynės, avietės, pomidorai, brokoliai, bulvės, kopūstai. Apie 40 procentų vitamino C suyra verdant maistą.

Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) - ramina odos paraudimus, greitina nudegimų gijimą.
Pagrindiniai šaltiniai - mielės, kiaušinio trynys, galvijų kepenys, žemės riešutų sėklos.

Komentarai [0]

Pasidalinkite mintimis, pageidavimais, palikite savo komentarą.
  1. Saugos kodas
I.Džiugienės privati klinika
VŠĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras
Medikvita, UAB