Pasaulyje beveik dešimtmetį kovojama su rūkymu pasitelkus lazerį, o Lietuvoje gydymas lazeriu žengia tik pirmuosius žingsnius. Baltijos ir Amerikos klinikos (BAK) priklausomybės ligų specialistai, siekdami nustatyti šio gydymo veiksmingumą, šių metų gegužę atiko tyrimą su rūkaliais, gydytais lazeriu. Tyrimas parodė, jog vyrams gydymas lazeriu veiksmingesnis nei moterims - net 77 proc. tirtų vyrų, turinčių stipriai ar vidutiniškai išreikštą priklausomybę nikotinui, pavyko sėkmingai mesti rūkyti. Tuo metu moterų rezultatas buvo kiek kuklesnis - mesti rūkyti pavyko tik 52 proc. dailiosios lyties atstovių. Šio tyrimo rezultatai sutampa su pasaulinėmis mokslinių tyrimų tendencijomis.
"Rūkant į organizmą patenkantis nikotinas apskritai skirtingai veikia moteris ir vyrus - dėl savo fiziologijos moterys yra jautresnės rūkymo priklausomybei, stipriau jaučia abstinencijos simptomus, turi stipresnį poreikį nikotinui. Be to, moterys labiau linkusios į nuotaikų svyravimus ir depresiją - psichikos sutrikimus, palaikančius norą rūkyti ir apsunkinančius metimo procesą. Apskritai, esant bet kokiai psichikos patologijai, rūkymas veikia kaip savotiška psichikos būklę gerinanti priemonė, kurios naudojimą nutraukus, žmogui pablogėja. Todėl kartais tenka paderinti medikamentinį gydymą arba prireikia intensyvesnio gydymo lazeriu", - pastebi tyrimo autorė, BAK priklausomybės ligų psichologė Neringa Bagdonaitė. Jos teigimu, moterų metimo rūkyti rezultatui nemažai įtakos turi ir menstruacinio ciklo laikotarpis: "Dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių nerekomenduojama mesti rūkyti esant priešmenstruaciniam sindromui (PMS), nes tai paaštrintų abstinencijos simptomus, geriausias laikas - ciklo pradžia".
Tyrimo duomenimis, net 50 proc. respondentų kuriems nepavyko mesti rūkyti gydant lazeriu, galėjo išbūti nerūkę nuo vienos savaitės iki vieno mėnesio. Kiti 50 proc. nemetusiųjų rūkyti grįžo prie rūkymo įpročio po 2-3 dienų, tačiau pastebėta, jog po procedūros jų poreikis nikotinui buvo labai sumažėjęs: pavyzdžiui, vietoj 40 cigarečių per dieną jie surūkydavo iki 10-ies. "Daugelis tų, kuriems nepavyksta mesti rūkyti po pirmos procedūros - tiek moterų, tiek vyrų, nebesikreipia tęsti gydymą, manydami jog jis neveiksmingas, nors būtent gydymo tęstinumas ir užtikrina galutinį rezultatą", - atkreipia dėmesį specialistė.
Psichologės teigimu, metant rūkyti, kaip ir imantis bet kurios kitos atsakingos veiklos, didelę reikšmę turi ir žmogaus charakterio savybės, tokios kaip atkaklumas, ryžtas, įsipareigojimas, pasitikėjimas savo jėgomis ir kt. Svarbi ir rūkančiojo aplinka - ar jis kasdien patiria stresą, ar jį palaiko artimieji ir draugai, ar jo gyvenimo partneris yra rūkantis. N. Bagdonaitė pastebi, jog teigiamos įtakos taip pat turi ir metančiojo rūkyti vyresnis amžius, išsilavinimas bei aukštesnis socialinis statusas: "Tokie žmonės turi brandesnį požiūrį į problemą, mažiau tikisi iš gydytojo, prisiima daugiau atsakomybės už savo veiksmus". Tačiau specialistė pabrėžia, kad ir pažangiausi gydymo metodai yra tik pagalbiniai, nes svarbiausia - paties žmogaus įdėtos pastangos.
Gydymas lazeriu grįstas Rytų medicinoje taikomu akupunktūros principu, t.y. stimuliuojant biologiškai aktyvius taškus yra veikiamos tam tikros organizmo sistemos. Pripratusiems prie nikotino asmenims lazerio procedūra iki minimumo pašalina abstinencijos reiškinius ir prislopina nikotino poreikį pirmosiomis abstinencijos dienomis. Bendras lazerio terapijos efektyvumas siekia 70 proc.
BAK atliktame tyrime dalyvavo 100 reguliariai rūkančių žmonių, gydytų lazeriu - 60 vyrų ir 40 moterų.
