Paieška tinklapyje

Maistas, geriau sveikas ar greitas?

sveikas maistas ar greitas maistas Maistas - tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, taip kaip ir miegas, oras ar vanduo. Nors daugelį dalykų kasdieninėje savo veikloje stengiamės kontroliuoti, tačiau mažai kas iš mūsų pagalvojame, koks yra tinkamas maistas - sveikas ar greitas ir kokia jo reikšmė žmogui. Taigi, labai svarbu pasirinkti tinkamą maistą, nes jis gali ne tik apsaugoti mūsų organizmą nuo daugelio ligų, bet ir padėti jas gydyti, suderinti visas sutrikusias organizmo funkcijas.

Sveikas maistas - žingsnis link geros savijautos

Visuomenėje vis dažniau verda įvairūs ginčai apie maisto įtaką sveikatai, o laikraščiai ir žurnalai pilni prieštaringų nuomonių, kas yra tas sveikas maistas. Pirmiausia, sveikas maistas turėtų būti šviežias, nes tik šviežias maistas išlaiko maistingąsias medžiagas, natūralus, nes tik tada maistas yra gerai įsisavinamas ir nepalieka mūsų organizme kenksmingų medžiagų ir, žinoma, ekologiškas, nes tik toks maistas leidžia išvengti GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) bei pesticidų.

Taip pat labai svarbu pasirinkti tokį maistą, iš kurio gautumėte kuo daugiau maistingųjų medžiagų, reikalingų augti ir funkcionuoti, kraujui, audiniams ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Pavyzdžiui, Lietuvoje vis daugiau žmonių renkasi žalią maistą - tai natūralų, o ne virtą ar kitaip apdorotą maistą, nes toks maistas ne tik reguliuoja kūno svorį, gerina virškinimo sistemą, didina atsparumą ligoms, bet ir suteikia mums kur kas didesnį energijos kiekį. Būtent dėl šios priežasties ir ekspertai rekomenduoja valgyti 75% žalio maisto ir tik 25% termiškai apdoroto.

Šiais laikais kiekvienas prekybos centras turi ekologiškų produktų skyrių. Nors šių produktų kainos ir aukštesnės, nei įprastų produktų, bet kita vertus, valgant cheminėmis medžiagomis, pesticidais prisotintą maistą yra kur kas didesnė tikimybė susirgti širdies, virškinimo ar kitomis ligomis, kurių gydymas gali pareikalauti kur kas daugiau išlaidų. Taigi, kad žmogus būtų sveikas, jis turi valgyti tik šviežią, natūralų bei maistingą maistą, nes tik taip maitinantis galima apsaugoti savo organizmą.

Ruba.lt - vyriški marškiniai, megztiniai, išpardavimas

Kaip dėl ekologijos?

Žodis "natūralus" - tai klaidinantis ir nesąžiningas terminas, labiausiai pamėgtas maisto pardavėjų. Pavyzdžiui, gebenės ir gazolinas taip pat yra "natūralūs", tačiau tai nereiškia, kad juos galima valgyti. Dabar etiketė "ekologiškas" klijuojama ant visko - nuo vaisių ir daržovių iki traškių šokoladinių dribsnių. Beje, ką ji reiškia? Ar turėtume į ja kreipti dėmesį? Ir jeigu taip, tai kodėl?

Nepaisant didžiulių maisto pramonininkų pastangų priversti mus manyti, kad maistas prekybos centrų lentynose atsiranda kažkokiu mistiniu būdu, iš tikrųjų jis yra iš kažkur gaunamas. Iš kur jis gautas - kur ir kaip buvo auginti augalai ir kuo mito bei kaip buvo auginti gyvūnai - labai susiję su jo kokybe. Vadinasi, mūsų valgomo maisto kokybė priklauso nuo to, kuo mūsų maistas buvo maitinamas. Šis teiginys net tinka kalbant apie vaisius ir daržoves. Tyrimai parodė, kad morkos užaugintos vienoje šalies dalyje, yra skirtingos maistinės sudėties negu užaugintos kitoje, nors žemės ūkio verslininkai ir bando įpiršti mums nuostatą, kad "morkos yra morkos, o jautiena yra jautiena". Be abejo, akivaizdu, kad tai nėra tiesa. Pavyzdžiui, Kalifornijos avokadai turi 77proc. daugiau mononesočiųjų riebalų, 44 proc. daugiau kalio ir 21proc. daugiau skaidulų negu užauginti Floridoje.

Kaip dirvožemio kokybė veikia maistą?

Nepaisant žemės ūkio verslininkų interesų, priklausomai nuo to, kur maistas užaugintas, gali labai skirtis jo maistinė sudėtis. Jeigu vaisiai ir daržovės išaugo dirvoje, kurioje trūko mineralų, tai jie bus mažiau maistingi negu išauginti gausiame maistingųjų medžiagų dirvožemyje. Jeigu obelys nupurkštos tonomis chemikalų, pesticidų ir dar papildomai paveiktos, kad obuoliai būtų didesni, apvalesni, raudonesni, vienodesni ir labiau trauktų akį, jų cheminė sudėtis visiškai skirsis nuo augančių natūraliomis sąlygomis obelų.

Kaip pasirinkti tinkamą maistą?

Štai dar keturi punktai į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis maistą:

  • Rinkitės maistą, turintį kuo mažiau riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio, nes cholesterolio kiekį kraujyje didina per didelis maisto kaloringumas, per gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas, kurių yra riebioje mėsoje, kiaušiniuose, nenugriebtame piene, grietinėlėje, grietinėje, riebiame sūryje, svieste. Taigi, kad cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje būtų normali, rekomenduojama vartoti kuo mažiau riebalų, valgyti daug maisto produktų, kurių sudėtyje didelis maistinių skaidulų (ląstelienos) kiekis. Maistinių skaidulų žmogaus paros norma yra 20-30 g., o per parą su maistu gaunamo cholesterolio kiekis neturi viršyti 300 mg.
  • Valgykite kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų.
    Apie 55-60% energijos į žmogaus organizmą turi patekti angliavandenių, ypač polisacharidų, pavidalu, kurių gausu daržovėse, bulvėse, grūdiniuose produktuose, duonoje.
  • Vartokite kuo mažiau cukraus ir saldumynų, nes per gausus saldumynų vartojimas skatina antsvorio atsiradimą, slopina vitaminų įsisavinimą (dažnai trūksta vitamino B6).
  • Mažinkite valgomosios druskos kiekį, nes per gausus valgomosios druskos vartojimas yra vienas iš esminių padidėjusio kraujospūdžio rizikos veiksnių.

Maisto produktai kuriuos reikėtų vartoti skirtingu paros laiku:

  • Per pusryčius rekomenduojama gauti apie 20% visų organizmui per dieną reikalingų vitaminų bei mineralinių medžiagų, todėl patariama rinktis maisto produktus, kurių sudėtyje daug angliavandenių (duona, košės, kruopos) taip pat tinka pienas, įvairūs vaisiai, jogurtas, šviežių vaisių sultys.
  • Pietums geriausia rinktis patiekalus iš mėsos, žuvies, vištienos.
  • Vakarienei patariama valgyti patiekalus iš pieno produktų, įvairius troškinius, grikių ar ryžių košes.

Greitas maistas - greitos ligos?

Nors visuomenėje vis netyla kalbos apie sveiką maistą, o pirkti ekologiškus produktus tapo net populiaru, vakaruose daugelis žmonių vis dar mieliau renkasi greito maisto užkandines. Dėl šios priežasties nemažai žmonių susiduria su nutukimo problema, pakenkia savo širdžiai užkimšdami kraujagysles riebalais ir cholesteroliu. Ne gana to, naujausi tyrimai parodė, kad netinkamas (greitas) maistas, kaip ir bet kuri narkotinė medžiaga trikdo smegenų cheminę pusiausvyrą ir taip sukelia priklausomybę.

Ne paslaptis ir tai, jog visgi lengviausiai greitojo maisto, prifarširuoto įvairiausiais "E", priklausomybei pasiduoda vaikai, todėl svarbu atminti, jog kuo vėliau vaikas susipažins su nesveikais maisto produktais, tuo didesnė tikimybė, kad jį aplenks susidomėjimas nesveiku maistu, todėl tėvai, kuriems rūpi vaikų ateitis turėtų susirūpinti. Nors morkų lazdeles ar žiedinių kopūstų stiebus gali būti ne taip smagu valgyti, kaip prancūziškas "fri bulvytes", tačiau reikia tik šiek tiek kūrybiškumo ir laiko, kad vaikas suprastų, kaip svarbu tinkamai maitintis.

Įsidėmėkite ir tai, jog dabartinis greitas maistas skiriasi nuo greitojo gatvių maisto, kuris žinomas jau nuo senų laikų, kai maistas daromas naudojant keletą kokybiškų sudedamųjų dalių, iš kurių patiekalas pagaminamas čia pat, klientui matant. Tuo tarpu greito maisto restoranuose parduodami gaminiai yra iš anksto ruošiami iš chemiškai apdirbtų ir pramoniniu būdu pagamintų produktų, o po to tik pašildomi.

Taigi, greitas maistas - tikras išsigelbėjimas nuolat skubantiems ir neturintiems laiko pavalgyti žmonėms, tačiau ar toks maistas tikrai reikalingas mūsų organizmui?

Tinkamiausios mitybos žmogui paslaptis - atskleista

Tiesa ta, kad idealios žmogui mitybos nėra. Vienintelis faktas, kuris gali būti pavadintas universaliu yra toks: kuo daugiau augalinio maisto, tuo geriau.

Žmonės gyvena valgydami daug baltymų ir daug riebalų arba mažai baltymų ir daug angliavandenių, arba vartodami daug neapdoroto pieno ar grietinės. Ir taip maitinasi nesirūpindami dėl itin padažnėjusių širdies ligų, diabeto, nutukimo, osteoporozės, vėžio... Taigi, svarbiausia suvokti,  jog reikia valgyti tikrą maistą, maistą, kurį mėgo ir mūsų močiutės, maistą kuris paprastai būna neįpakuotas. Ką valgome, dažnai neturi tokios reikšmės, kaip tai, kaip maistas buvo apdorotas. Tikras maistas - tai kuo mažiau apdorotas, sveikas, kuris turi gydomųjų maistinių medžiagų, fermentų, vitaminų, mineralų, antioksidantų, priešuždegiminių junginių, naudingų riebalų ir gali padėti žmogui sveikam perkopti ir į devintąją dešimtį.

Komentarai [0]

Pasidalinkite mintimis, pageidavimais, palikite savo komentarą.
  1. Saugos kodas

Reklama

UAB Sveikata šeimai, Pirminės sveikatos priežiūros centras
Medikvita, UAB
UAB Balėnų medis
VŠĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras
I.Džiugienės privati klinika
Orai, orų prognozė
giedra naktį03val.13° 15°
giedra ryte09val.16° 18°
debesuota dieną15val.19° 21°